Kai Ibrahimui (Abraomui) ir Hadžar gimė Ismailas (Izmaelis), Sara, kita Ibrahimo žmona, iš pavydo pareikalavo išsiųsti juodu kuo toliau nuo jos. Allahas Išaukštintasis įkvėpė Ibrahimą nuvesti juos į Mekką. Palikęs tenais, kartais juos aplankydavo. Pranašas Muchammedas pasakojo: „..Ibrahimas nesirodė ilgą laiką, tiek ilgai, kiek Allahas norėjo, tada grįžo ir pamatė Ismailą po medžiu, šalia Zamzam šulinio, galandantį strėles. Ismailas, pamatęs tėvą, pakilo jį sutikti (ir jie pasisveikino taip, kaip tik tėvas sveikinasi su sūnumi arba sūnus su tėvu). Ibrahimas tarė: „Ismailai, Allahas man liepė čia pastatyti Namą.“ Ismailas atsakė: „Daryk tai, ką tavo Viešpats įsakė padaryti.“ Ibrahimas paklausė: „Ar padėsi man?“ Ismailas atsakė: „Taip.“ Ibrahimas, rodydamas į nedidelę kalvą, aukštesnę nei ją supanti žemė, tarė: „Allahas nurodė man pastatyti namą čia.“ Pranašas tęsė: „Tada jie iškėlė Namo (t. y. Kaabos) pamatus. Ismailas nešė akmenis, o Ibrahimas statė. Kai sienos iškilo, Ismailas atnešė šį akmenį ir padėjo jį Ibrahimui (po kojomis) palypėti. Jis toliau tęsė statybas, o sūnus duodavo jam akmenis. Abu jie maldavo: „Viešpatie mūs! Priimk iš mūsų, juk Tu išties - Girdintis, Žinantis!“1 Viso pasaulio musulmonai maldos metu atsigręžia į Kaabą. Tai pirmasis Allaho Namas. Allahas () pasakė: Iš tikrųjų pirmieji namai, kurie žmonėms pastatyti, - tie, kur Bekkoje (Mekkoje) - palaiminti ir skirti vedimu pasauliams!. (3:96)

Tai yra musulmonų vienybės simbolis. Jie gręžiasi į Kaabą širdimis ir kūnais. Allahas (S) sako:: Ir kur tik jūs besigręžtumėte, visur Allaho Veidas (2:115)

Kai musulmonai suka ratus aplink Namą, jie jo (Namo) negarbina, nes jie tegarbina vienintelį Allahą. Allahas () sako Tegarbina jie šitų Namų (Kaabos) Viešpatį, kuris pamaitino juos užėjus badui ir išvadavo nuo baimės.. (106:3-4)