Islamo civilizacijos įtaka moderniajam mokslui

Islamo civilizacijos įtaka moderniajam mokslui

Kiekvienas, apmąstęs priežastis, lėmusias modernaus mokslo ir technologijų milžiniškus šuolius iki dabartinio lygmens, užtikrintai sutiks dėl islamo civilizacijos indėlio. Būtent joje užgimė kai kurios pamatinės mokslo disciplinos ir kryptys, joje iškilo ir daugybė garsiausių mokslininkų.


Charles H. Haskins sakė: „Neginčijamas faktas, kad Ispanijos arabai buvo pagrindinis moderniojo mokslo šaltinis Vakarų Europoje..


Tai jie paklojo pamatus, ant kurių iškilo modernioji civilizacija. Kiekvienas, vartydamas „Aviacijos terminų žodyną“, pastebės, kad 60% žinomų žvaigždžių pavadinimų kilę iš arabų kalbos.


Ankstyvųjų musulmonų moksliniai darbai buvo pagrindiniai žinių šaltiniai Vakaruose, ypatingai Renesanso laikų Europoje. Daugybė šių tekstų buvo naudojama Europos universitetuose..


Pirmasis Dufferino ir Avos markizas rašė: „Būtent musulmonų mokslui, menui ir literatūrai Europa labiausiai skolinga už jos ištraukimą iš Viduramžių tamsumos.
Dž. H. Denison rašė: „Penktajame-šeštajame amžiuose civilizuotasis pasaulis buvo atsidūręs ties chaoso riba. Visos senosios kultūros, kurios iki tol teikė žmonėms vienybės jausmą, skatino ypatingą pagarbą savo valdovams ir tokiu būdu sukūrė sąlygas civilizacijai suklestėti, tuo metu buvo žlugusios ir neatsirado nieko panašaus, kas galėtų jas pakeisti.Atrodė, kad keturis tūkstantmečius formavusis civilizacija, atsidūrė ties subyrėjimo riba, o žmonija, greičiausiai, būtų grįžusi į barbarizmo laikus, kai visos gentys ir sektos buvo susipriešinusios, o įstatymai ir tvarka pamiršti. Senosios gentinės santvarkos priemonės buvo praradusios savo galią, o naujos krikščioniškosios veikiau skaldė ir griovė, nei vienijo ir įvedė tvarką. Tai buvo tragedijų kupinas laikotarpis. Civilizacija, tarsi milžiniškas medis,kuris savo laja dengė pasaulį bei kurio šakos vedė auksinius mokslo, literatūros ir meno vaisius, svyravo...išpuvusi iki šerdies. Ar tuomet egzistavo kokia nors kultūra, galėjusi dar kartą suvienyti žmoniją bei išsaugoti civilizaciją? Būtent tokiomis sąlygomis ir tarp tokių žmonių gimė Muchammedas, kuriam buvo lemta suvienyti visą tuo metu žinomą pasaulį rytuose ir pietuose.

Musulmonai pirmavo visose technikos, mokslo ir intelektinėse srityse. Toliau minimi keli iškiliausi įvairių sričių mokslininkai.


  • Al-Khavarizmi (Chorezmis, 780 - 850 m.) buvo didis matematikos, algebros, logaritmų ir geometrijos sričių mokslininkas, vienas žymiausių kada nors gyvenusių matematikų. Jis - algebros tėvas, kelių matematikos mokslo šakų pradininkas, sukūręs kai kurias pagrindines šio mokslo sąvokas.

  • Al-Birūni (Al-Birūnis, 973 - 1050 m.) - žymus kelių sričių mokslininkas, enciklopedijų sudarytojas, išgarsėjęs savo darbais astronomijos, matematikos, geografijos, mechanikos, farmakologijos ir istorijos mokslų srityse. Jis svarstė Žemės sukimosi apie savo ašį teoriją šešiais amžiais anksčiau nei Galilėjus.

    Vokiečių orientalistas E. Sachau apie Al-Birūni sakė: „Jis buvo žymiausias intelektualas žmonijos istorijoje.“ Mes, musulmonai, sakome, kad žymiausias intelektualas žmonijos istorijoje buvo mūsų Pranašas Muchammedas  .

Musulmonų mokslininkų palikti medicinos ir farmacijos darbai yra žinių lobynai, turėję reikšmę moderniųjų laikų medicinos pažangai. Tarp šių mokslininkų yra:


  • Ibn Rušd (Averojus, 1126 - 1198 m.) buvo Andalūzijos (Ispanija) filosofas ir gydytojas, profesionalas filosofijos, islamo teisės, matematikos ir medicinos moksluose.

  • Ibn An-Nafys (1213 - 1288 m.) buvo gydytojas, išgarsėjęs kaip pirmasis aprašęs mažąjį kraujo apytakos ratą. Jis tai padarė keliais šimtmečiais anksčiau už anglą William Harvey (Viljamą Harvėjų) ir ispaną Miguel Serveto (Migelį Servetą).Al-Hasan ibn Al-Haitham

  • Amar ibn Ali Al-Mausuli (11 a.) - mokslininkas, turėjęs ypač daug įgūdžių ir žinių oftalmologijoje. Jis išrado kelis specialius chirurginius instrumentus, tokius kaip stiklinį švirkštą ir tuščiavidurę adatą.

  • Al-Chasan ibn Al-Chasan ibn Al-Haisam (Alhazenas, 965 - 1040) - garsus matematikas, laikomas eksperimentinės fizikos ir moderniosios optikos bei mokslinės metodologijos tėvu, įnešęs žymų indėlį į optikos, inžinerijos ir astronomijos mokslus. Pasak Giambattista della Porta, jis pirmasis paaiškino Saulės ir Mėnulio matomą padidėjimą, jiems priartėjus prie horizonto. Jo septynių tomų knyga Kitab Al-Manazir („Optika“) yra bene anksčiausias veikalas, kuriame naudojami eksperimentiniai moksliniai metodai iškeltoms teorijoms tikrinti.

  • Abu Bakr Muchammed Zakaryja Ar-Razi (Razi, 865 - 925 m.), parašęs knygą „Kitab Al-Mansūri“ buvo garsus gydytojas įvairiose srityse, padaręs svarų ir ilgalaikį įnašą į medicinos ir filosofijos mokslus.

  • Muvaffak Al-Baghdadi (dar žinomas kaip Abd-ul Latyf Al Baghdadi, 1162 - 1231 m.) ir Abūl Kasim Az-Zahraui (Vakarų literatūroje žinomas kaip Abulcasis, 936 - 1013 m.) išgarsėjo stomatologijos srityje, parašę knygas su gausiomis chirurginių įrankių, jų panaudojimo bei chirurginių procedūrų iliustracijomisNe vienas mokslininkas pasižymėjo ir geografijos bei geologijos srityse, vienas iš jų:

  • Abu Abdullah Muchammed Aš-Šaryf Al-Idrisi (trumpiau - Aš-Šaryf Al Idrisi arba tik Al-Idrisi, lietuviškai - Idrisijus, 1100 - 1165 m.) buvo keliautojas, geografas ir kartografas, išgarsėjęs savo puikiais pasaulio žemėlapiais. Jis taip pat išrado kelis navigacijos prietaisus. 

    Daugybė musulmonų mokslininkų prisidėjo prie civilizacijos pažangos. Norintys sužinoti daugiau, turėtų paskaityti knygas šia tema. Ne kartą musulmonų tiriamieji darbai buvo nuplagijuoti ir neteisingai priskirti kitiems.attributed to others. 

Arthur Glyn Leonard pasakė: „Ar mes, manantys pasiekę kultūros ir civilizacijos viršūnę, neturėtume pripažinti, kad jei ne arabų atnešta pažanga, jų aukšta išsivysčiusi kultūra, proto galia ir pažiūrų tvirtumas, Europa iki šiolei skendėtų tamsybėse ir nežinomybėj?