Korane apie debesų formavimąsi ir lietų

Korane apie debesų formavimąsi ir lietų

Allahas sako: Jis – Tas, Kuris siunčia vėjus skelbėjais apie Savo mielaširdystę. O kada jie išjudins sunkius debesis, Mes varome juos į negyvą kraštą, nuleidžiam iš jų vandenį ir išvedam juo įvairiausius vaisius. Tokiu pačiu būdu Mes atgaivinam mirusiuosius – galbūt atsikvošėsite? (7:57))


Allahas sako: Ir pasiuntėme Mes vėjus, kurie apvaisina, ir nuleidome iš dangaus vandenį, ir pagirdėme jus, bet ne jūs jį sergite. (15:22)


Mokslininkai mano, kad šiose ajose minimus faktus patvirtino šiuolaikinis mokslas - būtent vėjai neša vandens lašelius, kuriuose gausu druskos dalelių (kristalėlių), į atmosferą. Dalelės, kurios vadinamos aerozoliais, elgiasi tarsi vandens spąstai ir, aplink save surinkdamos vandens garus, sudaro debesies vandens lašelius. Tokiu būdu debesys susiformuoja iš vandens garų, susikondensavusių aplink ore esančias druskos arba dulkių aerozolio daleles. Dėl susidariusių vandens lašelių mažo dydžio (jų diametras 0,010,02- mm) debesys oru lengvai pernešami.(25)



Būtent šį procesą stebime, kai dangus palaipsniui niaukiasi. Aplink druskų arba dulkių aerozolio daleles besirenkantys vandens lašeliai sunkėja ir virsta lietaus lašais, kurie, tapę sunkesniais už orą, iškrenta iš debesies į žemę lietumi.

Allahas sako:  Negi tu nematai, kad Allahas gena debesis, paskui juos sujungia, paskui paverčia tamsiu audros debesiu, ir tu regi, kaip iš jo plyšių išlenda liūtis. Ir nuleidžia Jis iš kalnų, kurie danguje, ledkrušą, ir daužo ja, ką panorėjęs, ir nukreipia ją nuo to, kurio nori. Jo žaibų blyksniai gali apakinti.. (24:43)


Lietaus kamuolinių debesų formavimosi procesas vyksta tam tikra seka:

  • 1. Formavimasis. Saulė kaitina žemės paviršių ir orą aplink jį. Šiltas oras (aukštyneigiai oro srautai) yra lengvesnis nei šaltas, todėl pradeda kilti į viršų. Jei šiltas oras yra drėgnas, pakilęs nuo žemės, jis vėsta ir prasidėjusi kondensacija ima formuoti kamuolinius debesis. Vėjas stumia debesis tolyn iš jų susidarymo vietų, mažesni debesys susilieja į didžiulius liūtinius kamuolinius debesis, kurių viduje sustiprėja aukštyneigiai oro srautai. Debesies viduryje šie srautai stipresni nei pakraščiuose, todėl debesis tįsta vertikaliai į šaltesnius atmosferos lygmenis ir išauga į didžiulius bokštus. Tuo pačiu, dėl vykstančios šiltų, drėgnų aukštyneigių oro srautų kondensacijos, jame formuojasi bei stambėja vandens lašeliai ir ledo kristalai.

  • 2. Brandos stadija. Kai susidarę vandens lašeliai ir ledo gabalėliai pasidaro per sunkūs, kad juos išlaikytų šilti aukštyneigiai oro srautai, jie iškrenta lietumi, kruša, sniegu ir pan. Tuo tarpu šaltas, sausas oras patenka į debesį ir, būdamas sunkesnis nei šiltas oras, leidžiasi žemyn – susiformuoja žemyneigiai oro srautai, kurie kartu su savim tempia žemyn sunkius vandens lašelius, sudarydami stiprų lietų, krušą. Tuo pačiu metu aukštyneigiai oro srautai ir toliau maitina debesį šiltu, drėgnu oru.

  • 3. Išsisklaidymas. Oras vėsta, kai šalti žemyneigiai oro srautai pradeda dominuoti, aukštyneigiai - slopsta. Šiltas drėgnas oras nebegali pakilti, vandens lašeliai nebegali susiformuoti, todėl audra ir liūtis rimsta, debesis išnyksta, pradėdamas nuo apačios į viršų.

Kai krušos ledo gabalėliai krenta per stipriai atšalusių vandens lašelių ir ledo kristalų zoną, debesis įsielektrina. Lašeliai, susidūrę su krušos ledo gabalėliais, sušąla ir išskiria latentinę („paslėptąją“) šilumą. Dėl šios šilumos krušos ledo gabalėlis pasidaro šiltesnis už jį supančius ledo kristalėlius.

Krušos ledo gabalėliui susilietus su ledo kristalėliu, įvyksta svarbus reiškinys: elektronai pereina iš šaltesnio objekto į šiltesnį ir taip ledo gabalėlis įgyja neigiamą krūvį. Tas pats nutinka ir kai krušos ledo gabalėlis susiliečia su stipriai atšalusiais vandens lašeliais ir atskyla mažos, teigiamai įkrautos ledo nuolaužėlės. Šios lengvesnės, teigiamai įkrautos dalelės aukštyneigiais oro srautais pernešamos į debesies viršutinę dalį. Krušos ledo gabalėliai krenta

Allahas sako: Ir žaibas Jį šlovinte šlovina, ir angelai – iš baimės prieš Jį. Jis siunčia žaibus ir perveria jais tuos, kuriuos įsigeidžia. Jie ginčijasi dėl Allaho, o juk Jis stiprus bausti! (13:13)

Korane apie gyvūnų fiziologiją

 

Allahas sako: Jums ir iš (jūsų) galvijų – priminimas. Mes girdome jus tuo, kas (susidaro) jų pilvuose tarp išskyrų ir kraujo, švariu pienu, maloniu geriantiesiems. (16:66)

Maurice Bucaille pasakė: 

„Kad suprastume šios ajos prasmę, mums prireiks kai kurių fiziologijos žinių apie gyvame organizme vykstančius procesus. Organizmui būtinos maistmedžiagės išgaunamos cheminių virsmų, vykstančių visame virškinimo trakte, metu. Galutinis maisto suskaidymas į smulkesnius junginius vyksta plonosiose žarnose. Per žarnų sieneles įsiurbtas maistas limfiniais ir kraujo kapiliarais pernešamas į kepenis, kuriose dar papildomai apdorojamas. Vėliau maistmedžiagės patenka į kraujotaką ir išnešiojamos po visą organizmą. Pieno liaukos, kaip ir bet kuris kitas organas, aprūpinamos joms reikalingomis medžiagomis per kraują, nes kraujas kaupia ir paskirsto virškinimo procese gautas medžiagas. Kaip matome, organizmo organų ir audinių aprūpinimo būtinais elementais procesų grandinėje svarbiausias yra kraujo susimaišymas su maistmedžiagėmis per plonųjų žarnų sieneles. Šitai buvo atrasta tik dėl chemijos ir fiziologijos mokslų, tyrinėjusių gyvūnų virškinimo sistemą, pažangos. Tokie faktai Muchammedo (☺) laikų žmonėms buvo visiškai nežinomi. Aš manau, kad šioje Korano ajoje pateiktos mokslo žinios, ypač turint omenyje tuometį žmonijos technologinį išsivystymą, negali būti žmogaus proto išdava.“(4)